kalėti

Lithuanian

Etymology

According to Bańkowski, a dissimilation of an unattested *kalt-ėti, a denominal verb from kal̃tas (“guilty”).[1]

Pronunciation

Verb

kalė́ti (third-person present tense kãli, third-person past tense kalė́jo)

  1. to sit in prison, to be imprisoned
  2. to atone for one's guilt in prison

Conjugation

Conjugation of kalėti
singular vienaskaita plural daugiskaita
1st person 2nd person 3rd person 1st person 2nd person 3rd person
aš tu jis/ji mes jūs jie/jos
indicative
tiesioginė
nuosaka
 present
esamasis laikas
 kaliù kali̇̀ kãli kãlime,
kãlim 		kãlite,
kãlit 		kãli
past
būtasis kartinis
laikas
 kalė́jau kalė́jai kalė́jo kalė́jome,
kalė́jom 		kalė́jote,
kalė́jot 		kalė́jo
past frequentative
būtasis dažninis
laikas
 kalė́davau kalė́davai kalė́davo kalė́davome,
kalė́davom 		kalė́davote,
kalė́davot 		kalė́davo
future
būsimasis laikas
 kalė́siu kalė́si kalė̃s kalė́sime,
kalė́sim 		kalė́site,
kalė́sit 		kalė̃s
subjunctive
tariamoji nuosaka
 kalė́čiau kalė́tum,
kalė́tumei 		kalė́tų kalė́tumėme,
kalė́tumėm,
kalė́tume 		kalė́tumėte,
kalė́tumėt 		kalė́tų
imperative
liepiamoji nuosaka
 — kalė́k,
kalė́ki 		tekãli,
tekãlie 		kalė́kime,
kalė́kim 		kalė́kite,
kalė́kit 		tekãli,
tekãlie
Participles of kalėti
adjectival (dalyviai)
active passive
present kãlįs, kãlintis kãlimas
past kalė́jęs kalė́tas
past frequentative kalė́davęs —
future kalė́siąs, kalė́siantis kalė́simas
participle of necessity — kalė́tinas
adverbial
special pusdalyvis kalė́damas
half-participle
padalyviai
 present kãlint
past kalė́jus
past frequentative kalė́davus
future kalė́siant
manner of action būdinys kalė́te, kalė́tinai

Derived terms

References

  1. ^ Smoczyński, Wojciech (2007), “kalė́ti”, in Słownik etymologiczny języka litewskiego‎[1] (in Polish), Vilnius: Uniwersytet Wileński, pages 248-9
This article is issued from Wiktionary. The text is available under Creative Commons Attribution-Share Alike 4.0 unless otherwise noted. Additional terms may apply for the media files.