griūti

Lithuanian

Along with griáuti (“to destroy, demolish”), from Proto-Indo-European *gʰrewH- (“to rush in, attack”). Cognate with Latvian grût (“to collapse, rush”), Latin ingruō (“to attack”), Ancient Greek χράω (khráō, “to attack, inflict”).^[1]^[2]

griū́ti (third-person present tense griū̃va, third-person past tense griùvo)

Conjugation of *griūti*
		1^st person	2^nd person	3^rd person	1^st person	2^nd person	3^rd person
		singular vienaskaita			plural daugiskaita
		aš	tu	jis/ji	mes	jūs	jie/jos
indicative tiesioginė nuosaka	present esamasis laikas	griūvù	griūvi̇̀	griū̃va	griū̃vame, griū̃vam	griū̃vate, griū̃vat	griū̃va
	past būtasis kartinis laikas	griuvaũ	griuvai̇̃	griùvo	griùvome, griùvom	griùvote, griùvot	griùvo
	past frequentative būtasis dažninis laikas	griū́davau	griū́davai	griū́davo	griū́davome, griū́davom	griū́davote, griū́davot	griū́davo
	future būsimasis laikas	griū́siu	griū́si	griùs	griū́sime, griū́sim	griū́site, griū́sit	griùs
subjunctive tariamoji nuosaka		griū́čiau	griū́tum, griū́tumei	griū́tų	griū́tumėme, griū́tumėm, griū́tume	griū́tumėte, griū́tumėt	griū́tų
imperative liepiamoji nuosaka		—	griū́k, griū́ki	tegriū̃va, tegriū̃vie	griū́kime, griū́kim	griū́kite, griū́kit	tegriū̃va, tegriū̃vie

Participles of griūti

^ Smoczyński, Wojciech (2007), “griū́ti”, in Słownik etymologiczny języka litewskiego‎^[1] (in Polish), Vilnius: Uniwersytet Wileński, pages 203-4
^ Derksen, Rick (2015), “griūti”, in Etymological Dictionary of the Baltic Inherited Lexicon (Leiden Indo-European Etymological Dictionary Series; 13), Leiden, Boston: Brill, →ISBN, page 189