gentis

Kabuverdianu

Etymology

From Portuguese gente.

Noun

gentis

  1. man, human being

Latin

Noun

gentis

  1. genitive singular of gēns

Lithuanian

Etymology

Learned borrowing from Latin gentis, genitive of gēns. Doublet of genesis and possibly of žéntas.

Pronunciation

  • (gentìs) IPA(key): [ɡʲɛnˈtʲɪs]

Noun

genti̇̀s f (plural geñtys) stress pattern 4

  1. tribe
  2. genus
  3. family, kin

Declension

Declension of genti̇̀s
singular
(vienaskaita)
plural
(daugiskaita)
nominative (vardininkas) genti̇̀s geñtys
genitive (kilmininkas) gentiẽs genčių̃
dative (naudininkas) geñčiai genti̇̀ms
accusative (galininkas) geñtį genti̇̀s
instrumental (įnagininkas) gentimi̇̀ gentimi̇̀s
locative (vietininkas) gentyjè gentysè
vocative (šauksmininkas) gentiẽ geñtys

Portuguese

Adjective

gentis

  1. masculine/feminine plural of gentil