ganėti

Lithuanian

Etymology

Related to ganà (“enough”); see there for more.

Pronunciation

  • IPA(key): /ɡɐˈnʲêːtʲɪ/

Verb

ganė́ti (third-person present tense ganė́ja, third-person past tense ganė́jo)

  1. (intransitive) to suffice, be enough [with genitive ‘of what’ and dative ‘for whom’]

Conjugation

Conjugation of ganėti
singular vienaskaita plural daugiskaita
1st person 2nd person 3rd person 1st person 2nd person 3rd person
aš tu jis/ji mes jūs jie/jos
indicative
tiesioginė
nuosaka
 present
esamasis laikas
 ganė́ju ganė́ji ganė́ja ganė́jame,
ganė́jam 		ganė́jate,
ganė́jat 		ganė́ja
past
būtasis kartinis
laikas
 ganė́jau ganė́jai ganė́jo ganė́jome,
ganė́jom 		ganė́jote,
ganė́jot 		ganė́jo
past frequentative
būtasis dažninis
laikas
 ganė́davau ganė́davai ganė́davo ganė́davome,
ganė́davom 		ganė́davote,
ganė́davot 		ganė́davo
future
būsimasis laikas
 ganė́siu ganė́si gãnės ganė́sime,
ganė́sim 		ganė́site,
ganė́sit 		gãnės
subjunctive
tariamoji nuosaka
 ganė́čiau ganė́tum,
ganė́tumei 		ganė́tų ganė́tumėme,
ganė́tumėm,
ganė́tume 		ganė́tumėte,
ganė́tumėt 		ganė́tų
imperative
liepiamoji nuosaka
 — ganė́k,
ganė́ki 		teganė́ja,
teganė́jie 		ganė́kime,
ganė́kim 		ganė́kite,
ganė́kit 		teganė́ja,
teganė́jie
Participles of ganėti
adjectival (dalyviai)
active passive
present ganė́jąs, ganė́jantis ganė́jamas
past ganė́jęs ganė́tas
past frequentative ganė́davęs —
future ganė́siąs, ganė́siantis ganė́simas
participle of necessity — ganė́tinas
adverbial
special pusdalyvis ganė́damas
half-participle
padalyviai
 present ganė́jant
past ganė́jus
past frequentative ganė́davus
future ganė́siant
manner of action būdinys ganė́te, ganė́tinai

Further reading

This article is issued from Wiktionary. The text is available under Creative Commons Attribution-Share Alike 4.0 unless otherwise noted. Additional terms may apply for the media files.