வழிப்பறி

Tamil

Etymology

Compound of வழி (vaḻi) +‎ பறி (paṟi).

Pronunciation

  • IPA(key): /ʋɐɻɪpːɐrɪ/, [ʋɐɻɪpːɐri]

Noun

வழிப்பறி • (vaḻippaṟi)

  1. highway robbery

Declension

i-stem declension of வழிப்பறி (vaḻippaṟi)
singular plural
nominative வழிப்பறி
vaḻippaṟi
வழிப்பறிகள்
vaḻippaṟikaḷ
vocative வழிப்பறியே
vaḻippaṟiyē
வழிப்பறிகளே
vaḻippaṟikaḷē
accusative வழிப்பறியை
vaḻippaṟiyai
வழிப்பறிகளை
vaḻippaṟikaḷai
dative வழிப்பறிக்கு
vaḻippaṟikku
வழிப்பறிகளுக்கு
vaḻippaṟikaḷukku
benefactive வழிப்பறிக்காக
vaḻippaṟikkāka
வழிப்பறிகளுக்காக
vaḻippaṟikaḷukkāka
genitive 1 வழிப்பறியுடைய
vaḻippaṟiyuṭaiya
வழிப்பறிகளுடைய
vaḻippaṟikaḷuṭaiya
genitive 2 வழிப்பறியின்
vaḻippaṟiyiṉ
வழிப்பறிகளின்
vaḻippaṟikaḷiṉ
locative 1 வழிப்பறியில்
vaḻippaṟiyil
வழிப்பறிகளில்
vaḻippaṟikaḷil
locative 2 வழிப்பறியிடம்
vaḻippaṟiyiṭam
வழிப்பறிகளிடம்
vaḻippaṟikaḷiṭam
sociative 1 வழிப்பறியோடு
vaḻippaṟiyōṭu
வழிப்பறிகளோடு
vaḻippaṟikaḷōṭu
sociative 2 வழிப்பறியுடன்
vaḻippaṟiyuṭaṉ
வழிப்பறிகளுடன்
vaḻippaṟikaḷuṭaṉ
instrumental வழிப்பறியால்
vaḻippaṟiyāl
வழிப்பறிகளால்
vaḻippaṟikaḷāl
ablative வழிப்பறியிலிருந்து
vaḻippaṟiyiliruntu
வழிப்பறிகளிலிருந்து
vaḻippaṟikaḷiliruntu

Verb

வழிப்பறி • (vaḻippaṟi) (transitive)

  1. to waylay and rob

Conjugation

References