κρίση
Greek
Etymology
From Ancient Greek κρίσις (krísis).
Noun
κρίση • (krísi) f (plural κρίσεις)
Declension
| singular | plural | ||
|---|---|---|---|
| nominative | κρίση (krísi) | κρίσεις (kríseis) | |
| genitive | κρίσης (krísis) | κρίσεων (kríseon) | |
| accusative | κρίση (krísi) | κρίσεις (kríseis) | |
| vocative | κρίση (krísi) | κρίσεις (kríseis) | |
| Also, older or formal genitive singular: κρίσεως (kríseos) | |||