εξάτμιση
Greek
Noun
εξάτμιση • (exátmisi) f (plural εξατμίσεις)
Declension
| singular | plural | ||
|---|---|---|---|
| nominative | εξάτμιση (exátmisi) | εξατμίσεις (exatmíseis) | |
| genitive | εξάτμισης (exátmisis) | εξατμίσεων (exatmíseon) | |
| accusative | εξάτμιση (exátmisi) | εξατμίσεις (exatmíseis) | |
| vocative | εξάτμιση (exátmisi) | εξατμίσεις (exatmíseis) | |
| Older or formal genitive singular: εξατμίσεως (exatmíseos) | |||