αιτίαση
Greek
Noun
αιτίαση • (aitíasi) n (plural αιτιάσεις)
Declension
| singular | plural | ||
|---|---|---|---|
| nominative | αιτίαση (aitíasi) | αιτιάσεις (aitiáseis) | |
| genitive | αιτίασης (aitíasis) | αιτιάσεων (aitiáseon) | |
| accusative | αιτίαση (aitíasi) | αιτιάσεις (aitiáseis) | |
| vocative | αιτίαση (aitíasi) | αιτιάσεις (aitiáseis) | |
| Older or formal genitive singular: αιτιάσεως (aitiáseos) | |||
Synonyms
- (demand): αίτημα f (aítima)